Pirmasis Jean-Luc Lagarce pjesės pastatymas Lietuvos teatro scenoje.
TIESIOG PASAULIO PABAIGA
Jean-Luc Lagarce
Spal. 22 · 18:00 · Panevėžys · Didžioji salė
Apie spektaklį
34-ių metų Luisas atvyksta aplankyti savo šeimos po dvylikos nesimatymo metų. Luisas praleidžia šeštadienį su savo motina, seserimi, broliu ir jo žmona. Kamerinėje aplinkoje neišvengiamai ima skleistis nuoskaudos, nutylėti konfliktai, užgniaužtas pyktis ir sumišimas. Namai pildosi žodžiais, tačiau, ar Luisui pavyks ištarti priežastį, dėl kurios jis sugrįžo į savo gimtuosius namus? Spektaklio recenzijos: Tarsi dar būtų ko tikėtis | Menufaktūra, Tylos garsai
“Mane šioje pjesėje domina žmogaus santykis į kitą žmogų. Kitokį žmogų. Žmogų, kuris turi kitokį požiūrį į gyvenimą, puoselėja kitokias mintis apie pasaulį. Jis išeina iš mūsų komforto zonos ir, nors mums jis netrukdo, mes jam tampame pikti.”
— Valentinas Masalskis, režisierius
Kūrybinė komanda
Režisierius
Valentinas MasalskisScenografas
Renata Valčik ir Rūta Venskutė
Kostiumų dailininkė
Rūta Venskutė
Šviesos dailininkas
Paulius Jakubėnas
Vaidina
Giedrius Arlauskas – Luji
Dainius Jankauskas – Antuanas
Ligita Kondrotaitė – Motina
Ieva Labanauskaitė – Katrina
Urtė Povilauskaitė – Siuzana
Iš viso: ~5 atlikėjų
Žiūrovų atsiliepimai
Komentarų kol kas nėra. Būk pirmas.
Recenzijos
Iš mūsų vaidybų
Rimgailė Renevytė · Nr. 17 (1552), 2025-05-02 · 2025-05-02
Mačiau du aktorių režisierių sukurtus spektaklius, atliepiančius psichologinių dramų poreikį. Artiomo Rybakovo režisuotame kūrinyje „Vienišieji vakarai“ pagal Martino McDonagh pjesę įdomu stebėti talentingų aktorių Lauryno Jurgelio, Karolio Kasperavičiaus, Alekso Kazanavičiaus ir Gretos Petrovskytės vaidybą. Šių dienų geopolitinėje atmosferoje primityvi kova tarp dviejų degraduojančių brolių įgyja platesnių prasmių. Tokios kaip šių veikėjų psichologijos bei elgesio atspindžių galima pastebėti įva
Tylos garsai
Daiva Šabasevičienė · Nr. 11 (1546), 2025-03-21 · 2025-03-21
Labai smagu, kad į Vilnių atvažiuoja teatrai iš kitų Lietuvos miestų. Kovo 5 d. Jaunimo teatre viešėjo Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, turėjome galimybę pamatyti Valentino Masalskio režisuotą Jeano-Luco Lagarce’o kūrinį „Tiesiog pasaulio pabaiga“. Prieš tris mėnesius įvykusi premjera – tarytum Masalskio režisuotų spektaklių tęsinys, nes šio menininko sukurti spektakliai visada išsiskiria asketizmu, sceniniu minimalizmu. Masalskiui visada labiau rūpi subtili aktorių vaidyba, energija, o n
Sriubos valgymas prieš pasaulio pabaigą
Dovilė Zavedskaitė · 2025-01-12
„Tiesiog pasaulio pabaiga" nutekėjo švelniai kaip vakaro pienas: šiek tiek apie tai, kaip nenorime mirti, šiek tiek apie tai, kaip nesikalbame, nelankome, paprasčiausiai nemylime tų, su kuriais augome.
Tarsi dar būtų ko tikėtis
Kristina Steiblytė · 2024-12-19
Oskaro Milašiaus tekstai nesudaro linijinio pasakojimo: temos keičiasi kaip vaizdiniai, kartojasi frazė „žiauri tikrovė“ tarsi inkaras tarp skirtingų pasaulių, o ieškojimas be aiškaus tikslo tampa pagrindiniu spektaklio principu.