Ieškoti spektaklių, režisierių ir teatrų
Foto: Wikimedia Commons (CC BY-SA 3.0)
Laisvės a. 5, Panevėžys LT-35183
Juozo Miltinio dramos teatras (JMDT) – Panevėžio dramos teatras, įkurtas 1940 m. lapkričio 18 d. švietimo liaudies komisaro Antano Venclovos įsakymu, oficialiai atidarytas 1941 m. kovo 15 d. Teatro istorija glaudžiai susijusi su legendiniu režisieriumi Juozu Miltiniu (1907–1994), kuris po studijų Paryžiuje (pas Charles Dullin) ir Londone subūrė ir vadovavo unikaliam aktorių ansambliui. Pirmoji premjera – pagal N. Pogodino pjesę Miltinio režisuotas „Sidabrinis slėnis". Antruoju kūrybos laikotarpiu (1954–1959) Miltinis buvo pašalintas iš teatro vadovo pareigų, jam neleido kurti pagal savo principus. Teatras lieka ištikimas savo įkūrėjo priesakui: „Neieškokit laikino, ieškokit amžino". Literatūrinės dalies vedėja – Jūratė Urbšienė. Nuo 2023 m. organizuojamas šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Naujas aplankas". Pastate Laisvės a. 5 nuo 2007 m. centrinėje miesto aikštėje stovi memorialinė Juozo Miltinio skulptūra.
Visi 28 spektakliai
– Yra daugybė kitų ne mažiau pavojingų dalykų, kurie gali taip pat lengvai pribaigti. O gal net lengviau. – Kokie gi? – Na kad ir šitas mūsų susmirdęs miestelis. Atokiame Airijos miestelyje, Konemaros kalnuose gyvena dvi moterys – liesa ir neišvaizdi senmergė Morinė ir jos pasiligojusi, senyva motina Megė.
rež. Ieva Stundžytė
Jauna pora, išgyvenanti kūdikio netektį, nusprendžia persikelti iš didmiesčio į Staunshedo miestelį. Jie tikisi, kad toks „pabėgimas“ padės ne tik greičiau paleisti praeitį, bet kartu suteiks naujų jėgų atstatyti griūvančius santykius. Bet ar tai iš tiesų vis dar įmanoma? Ar tai, kas jiems įvyko, nebuvo kažkieno pasiųstas ženklas?
rež. Paulius Pinigis
Ši istorija – apie laiką. Ne tą, kurį skaičiuoja laikrodžiai ar žymi kalendoriai. O tą – vidinį, žmogišką, juntamą. Laiką, kurio reikia žvilgsniui, draugystei, minčiai, žaidimui. Tą, kurio vis dažniau nebelieka. Ar pastebėjote, kad vis dažniau sakome: „Neturiu laiko“? Kad vis mažiau kalbamės, žaidžiame, tiesiog būname..?
Kai sapnuojam, kad krentame – mes augame. Bet pabundame. O kas, jeigu šįkart neatsibustume? Spektaklis „Sapnuose prie bedugnės“ kviečia pasinerti į keturių paauglių sapnų, žaidimų ir vidinių pasaulių kelionę. Gaja, Sky ir Mono leidžiasi ieškoti iš namų pabėgusio draugo Neo, kuris, pasirodo, įstrigo žaidime „Bedugnė“. Tačiau ši bedugnė – ne tik žaidimas.
rež. Greta Štiormer
Aleksandro Špilevoj spektaklis „Arrivederci“ – tyrinės atsisveikinimo ir išėjimo temas. Spektaklio siužetas plėtojamas laidojimo paslaugų salone, kuriame vieni veikėjai ieško priemonių, padėsiančių oriai atsisveikinti su gyvenimu, kiti siekia parduoti ramybę gedintiems, dar kiti netikėtai pastebi, kad ima atsisveikinti su savo pačių empatija, sveiku protu ir kadaise turėtomis svajonėmis.
Iš žemės gniuždančios sausumos tuojau galėsime išplaukti į „bekraštį dangaus okeaną“.Lapkričio pabaiga, penkiolika laipsnių šalčio, o sniego vis nėra. Į mažą Vengrijos miestelį atvažiuoja cirkas, kurio vienintelis eksponatas – miręs banginis.
rež. Adomas Juška
34-ių metų Luisas atvyksta aplankyti savo šeimos po dvylikos nesimatymo metų. Luisas praleidžia šeštadienį su savo motina, seserimi, broliu ir jo žmona. Kamerinėje aplinkoje neišvengiamai ima skleistis nuoskaudos, nutylėti konfliktai, užgniaužtas pyktis ir sumišimas. Namai pildosi žodžiais, tačiau, ar Luisui pavyks ištarti priežastį, dėl kurios jis sugrįžo į savo gimtuosius namus?
rež. Valentinas Masalskis
Mahāmāya (महामाय) verčiant iš sanskrito kalbos reiškia: mahā – didelė, māya – iliuzija. Didžioji iliuzija. Hinduizme manoma, kad pasaulis, kurį matome ir patiriame yra dieviškos galios sukurtas miražas. Kokia yra gyvenimo prasmė? Kas yra tikra meilė? Kas esu aš? Ar jums yra kilęs bent vienas šių klausimų?
rež. Iwan Wyrypajew
Spektaklis vyks Aukštaitijos siaurojo geležinkelio Panevėžio depe (Geležinkelio g. 25B, Panevėžys). Iš sėkmingo mūšio grįžtančiam Škotų karvedžiui Makbetui pasirodo trys laumės ir išpranašauja karaliaus sostą. Nors dabartinis Škotijos karalius Dunkanas yra galingas ir visų gerbiamas valdovas, o Makbetas stovi toli galimų paveldėtojų eilėje, netikėta pranašystė užvaldo karvedžio mintis...
Alfonsas ir Brigita kartu gyvena jau daugelį metų. Jie, kaip daugybė ne vieną ir ne du dešimtmečius kartu nugyvenusių porų, yra vienas kitam įgrisę iki gyvo kaulo. Jų kasdienybė pilna apsižodžiavimų, pačių įvairiausių nesutarimų ir smulkių buitinių konfliktų. Viena lemtinga diena jiems įteikia maišus pupų, savadarbį krovininį liftą ir netikėtą progą pasikalbėti.
„Vaiduoklių laivas“ – istorija apie tai, kaip pasaka beldžiasi į šiuolaikinį pasaulį, jo žmonių protus bei širdis – juk žmogaus yra tiek, kiek jis savyje turi fantazijos ir svajonių. Kviečiame sekti Pasaką apsirengusią knygos drabužiais ir pasinerti į magišką kelionę po Wilhelmo Hauffo kūrybos pasaulį.
rež. Agnė Sunklodaitė
Feromonai – tai kvazi-filosofinė melodrama apie meilę, pasižyminti jaudinančia pradžia, nuostabiu viduriu ir stulbinančia pabaiga. Ji patikima kaip mokslinė tezė, tačiau kartu išmoninga kaip vienas iš Pikaso gerųjų laikų paveikslų. Kam sėdėti namie ir skaityti enciklopediją, jei visus atsakymus į turimus klausimus galite gauti iš vieno vienintelio spektaklio?
rež. Jo Strømgren
Penkiolikmetis Kristoferis Bunas, turintis autizmo spektro sutrikimą, pasižymi išskirtiniu protu – jis be galo atidus detalėms, puikiai išmano matematiką, domisi kosmosu, tačiau sunkiai sugyvena su savo kasdiene aplinka, nemėgsta būti liečiamas, nepasitiki žmonėmis.
rež. Agnius Jankevičius
„Jonos“ veikėjai yra strigę ne tik fiziškai, bet ir mentaliai atsidūrę savo vidiniuose spąstuose. Vieniems tokiais spąstais tampa vaikystėje patirtos psichologinės traumos, kitiems – jų seni klaidingi įsitikinimai, dar kitiems – priklausomybės, karštligiški troškimai, nenugalimas kaltės jausmas.
Pirmą kartą Panevėžio scenos istorijoje Juozo Miltinio dramos teatras ir Panevėžio muzikinis teatras susivienija bendram tikslui – papasakoti legendinės teatro asmenybės Juozo Miltinio ir jo kuriamo teatro pradžios istoriją. Spektaklyje Juozo Miltinio dramos teatre skambės gyvai atliekama Panevėžio muzikinio teatro orkestro muzika.
Mažoji Abilena labai brangina savo porcelianinį triušį Edvardą – puošia jį gražiais rūbeliais, kalbasi su juo lyg šis būtų tikras ir visad kartoja kaip jį myli. Savo ruožtu Edvardas, nors ir gebantis mąstyti, yra griežtai įsitikinęs, jog nemyli nieko. Kol vieną dieną, šeimai išsiruošus į kelionę laivu, Edvardas įkrenta į vandenyną…
Noriu tau papasakoti istoriją apie žmones, gyvenančius kalnuose, apie vėją, viršūnėje tokį stiprų, kad tiems kalnų žmonėms jis palengva nupučia veidus, – ne nuplėšia, ne išdarko, o gūsis po gūsio – ir nupučia, lyg išdžiovina ar nuvalo, bet tie žmonės vis tiek susikalba ir vienas kitą atpažįsta, nes…
rež. Olga Lapina
Kuo labiau mūsų kasdienybę užvaldo technologijos, tuo ryškiau mes imame tolti nuo savo pačių kūno. Pasauliui kuriantis ir vykstant mūsų mintyse pamirštame ir nebesusimąstome apie kitą esminę mūsų dalį – fizinį kūną. Jis, kartu su protu ir dvasia, sukuria žmogų kaip kompleksišką visumą.
rež. Marius Pinigis
Nenuostabu, jog slūgstant dabartinei pandemijai, imamės sau artimų įvaizdžių, kalbančių apie praėjusios traumos pasekmes ir išliekamuosius reiškinius. "A Kind of Alaska" was inspired by Awakenings by Oliver Sachs MD, first published in 1973 by Gerald Duckworth and Co.
Neseniai praūžus pilietiniam karui Amerikoje, grupė įtartinų veikėjų pūgos metu užstringa atokioje pakelės užeigoje. Tarp jų į miestelį vykstantis naujasis šerifas Krisas Meniksas, nusikaltėlė Deizė Domergiu, ją į premiją išmainyti vežantis „Koriku“ pramintas Džonas Rutas ir kompanija nepažįstamųjų.
2020 m. 264 milijonai žmonių visame pasaulyje kentėjo nuo depresijos. Su depresija kovoti bando „Didžiosios farmacijos kompanijos“. Šis žiniasklaidos dažnai vartojamas įvardijimas vieniems sukelia pasipiktinimą, o kitiems reiškia išsigelbėjimą. 2021 m. už sukurtus darbus Valstybiniame jaunimo teatre A. Bumšteinas pelnė Auksinį scenos kryžių. 2022 m.
rež. Arturas Bumšteinas
Volponė – tai Venecijos pirklys, kurio vardas, išvertus iš italų kalbos, reiškia „gudri lapė“. Jis apsimeta gulįs mirties patale, kad apmulkintų jo palikimo besigviešiančius sėbrus. Gudrusis Volponės tarnas paskleidžia gandą, kad išsekusį šeimininką gali pagydyti tik jaunos gražuolės lova.
rež. Aidas Giniotis
„Lopšinė Žemei“ – tai interaktyvus muzikinis judesio spektaklis 3–5 metų vaikams. Spektaklyje vaikams suprantama kalba atskleidžiama Žemės užterštumo problema, jos priežastys ir pasekmės: šiukšlinimas, oro tarša, gyvūnų nykimas, globalinis atšilimas, liūtys ir kita. Kaip padėti Žemei? Spektaklio kūrėjai siūlo simbolinį žemės raminimo, jos guodimo veiksmą.
rež. Ieva Jackevičiūtė
Ar gali būti kas nors spalvingesnio, aistringesnio ir dramatiškesnio, labiau sekinančio, bet kartu ir aukščiau pakylėjančio už aktoriaus gyvenimą? Ar yra pasaulyje kita profesija, kuri taip persmelktų ir valdytų žmogaus gyvenimą? Aktorius – scenos dievas, žiūrovų širdžių užkariautojas, bet sykiu – ir juokdarys, klounas, lyg išmaldos prašantis publikos meilės ir dėmesio…
rež. Algirdas Latėnas
„Irano konferencijos“ veiksmas vystosi mokslinėje konferencijoje, Kopenhagos universitete. Konferencijos pranešėjai – įtakingi mokslininkai, visuomenės veikėjai, dvasininkijos atstovai.
Mažojo princo planetoje, asteroide B-612, auga labai graži ir labai įnoringa rožė. Negalėdamas su ja suartėti, mažasis princas palieka namus. Keliaudamas po asteroidus, jis susiduria su vienišu karaliumi, žibintininku, geografu, tuščiagarbiu ir kitais keistuoliais, tačiau nė su vienu iš jų princas nesusibičiuliauja.
Nesvarbu, Jums 30, 50 ar 80 metų, nesvarbu, kokiame socialiniame kontekste gyvenate ar kurioje srityje dirbate – kartais reikia stabtelėti ir pasikalbėti su savimi. Aptarti gyvenimo būdą, neleisti sau prisitaikyti prie užgulusios monotonijos ir rutinos.
rež. Ligita Kondrotaitė
Tiems, kurie bent sykį pagalvojo, kad tikras pasaulis ir pasakos neturi nieko bendro, tiems, kurie kartais abejoja, ar svajonėms lemta išsipildyti, ir tiems, kurių svajonės tokios didelės, kad net patys jų išsigąsta. Kviečiame į gimtadienį, pilną žaidimų ir pasakų, tačiau ne tų, kuriose princesės laukia princo ar undinėlės praranda balsą.
rež. Živilė Mičiulytė