Ieškoti spektaklių, režisierių ir teatrų
Foto: Kenny McFly, Wikimedia Commons (CC BY-SA 4.0)
Teatro g. 2, Klaipėda LT-91247
Klaipėdos dramos teatras (KDT) – trečias didžiausias dramos teatras Lietuvoje ir pagrindinis dramos teatras Klaipėdoje. Teatro pradžia laikoma 1935 m., kai į Klaipėdą iš Šiaulių perkeltas valstybinis dramos teatras. Įsikūręs neoklasicistinio stiliaus pastate (statytas 1857 m.), kuris laikomas seniausiu teatro pastatu Lietuvoje. Pastatas turi istorinę reikšmę – nuo jo balkono 1939 m. Hitleris paskelbė Klaipėdos krašto aneksiją. Renovacija ir naujas atidarymas – 2015 m., atnaujintos trys salės. Nuo 2017 m. organizuoja kasmetinį tarptautinį teatro festivalį „TheATRIUM". Per sezoną rodoma apie 20 spektaklių, surengiama 180+ parodymų ir 10+ gastrolių. Meno vadovas – Gintaras Grajauskas (nuo 2018), teatro vadovas – Anupras Jucius (nuo 2026; iki tol Tomas Juočys, 2015–2026). Šūkis: „Teatras yra begalybė".
Visi 23 spektakliai
Williamo Shakespeare’o tragedija „Koriolanas“ – vienas iš vėlyvesnių jo kūrinių, parašytas 1607 m. Pagrindinis dramos herojus – Romos karvedys Gajus Marcijus, pavadintas Koriolanu po to, kai užėmė volskų miestą Koriolį. Jis triumfuodamas grįžta į Romą. Tačiau laikas sunkus: Roma išgyvena badą ir politinę įtampą.
rež. David Petrosyan
Spektaklis „Naujasis nuomininkas“ pagal rumunų ir prancūzų dramaturgo, vieno žymiausių XX a. prancūzų avangardo menininkų Eugène’o Ionesco kūrinį „Naujasis nuomininkas“ nagrinėja daiktų valdžią prieš žmogų – objektų fašizmą, įsigalintį su mūsų pačių sutikimu.
rež. Žilvinas Vingelis
Patirtinis sensorinis spektaklis 6–18 mėnesių vaikams ir jų tėvams, kviečiantis atrasti paslaptingą ir gyvybės kupiną vandens pasaulį. Dangumi plaukiantys didžiuliai debesų kupolai, veržlios upės ar nesulaikomi lietaus lašai – visa tai prasideda sunkiai aprėpiamo pasaulinio vandenyno gelmėse ir galiausiai vėl į jas grįžta. Į visos gyvybės ištakas.
rež. Gabrielė Lukošiūtė-Pūrienė
„Nojaus arka“ nėra biblinės istorijos perpasakojimas. Tai bandymas suprasti, ką šiandien reiškia gyventi tvano nuojautoje. Atsispirdamas nuo Senojo Testamento mito, spektaklis kalba apie arką kaip sistemą, sprendžiančią, kas bus išsaugotas, o kas ne. „Nojaus arka“ – spektaklis apie priežastį, o ne patį tvaną.
rež. Jokūbas Brazys
„Rašyti laiškus – tai mylėtis su šmėklomis“, – rašė Franzas Kafka. Spektaklis „Milena“ yra bandymas Kafką nuo savęs nusipurtyti. Tačiau kaip nuo savęs nusipurtyti tai, ką manaisi mylinti? Kaip jį nuo savęs nusipurtyti, kai visas pasaulis apie tave žino būtent dėl to, kad jis tau rašė laiškus?
rež. Laura Kutkaitė
Dėkojame Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų chorui (meno vadovas Arvydas Girdzijauskas), prisidėjusiam prie spektaklio „Mane vadina Kalendorium“ muzikinio apipavidalinimo. Iki šiol Oskaras gyveno atsiskyrėlišką gyvenimą kartu su savo mama Klara mažame Latvijos miestelyje. Jis mintinai išmoko visų vardadienių datas, todėl vietiniai jį praminė Kalendorium.
rež. Elmārs Seņkovs
Ar gali įsivaizduoti, kas nutiktų, jei nustotum tvarkytis? Į ką pavirstų tavo kambarys? Kaip greitai jis taptų šiukšlynu? Ir kokių svečių jame sulauktum? Įvairiausių aštriadančių graužikų? Smirdalių musių? O gal... Bilduko? Taip. Išgirdai teisingai. Bilduko! Jei dar nežinojai, atskleisime seną paslaptį – netvarkos pilnas gyvenimas gali tapti stipriai traukiančiu magnetu keisčiausioms būtybėms.
rež. Karolis Maiskis
Spektaklis „Sugrįžimas“ ؘ– tai šiuolaikinis gotikinis pasakojimas apie Maiklą ir Claire, besiskiriančius jaunus sutuoktinius ir jų neįtikimą, įprastą pasaulio tvarką griaunančią sugrįžimo vienas pas kitą istoriją.
rež. Naubertas Jasinskas
Įprastą dvynių Luko ir Klauso gyvenimą su mama dideliame mieste nutraukia prasidėjęs karas. Mama brolius iš miesto atveža į saugesnę vietą – senelės namus šalies provincijoje. Bet ir čia nėra saugu. Tiek siaubinga karo metų aplinka, tiek ir pati senelė primygtinai rodo – gyvenimas pasikeitė ir teks arba žūti, arba išmokti gyventi žiauriame bei negailestingame pasaulyje.
rež. Jokūbas Brazys
Spektaklis pagal lietuvių kilmės amerikiečių avangardinio kino krikštatėvio, poeto Jono Meko gyvenimą ir kūrybą. Pavadintas to paties pavadinimo Meko filmu. Lenkų režisierius Michał Borczuch, susidomėjęs Meku, pasakoja jo istoriją per tikrai vykusius ir išgalvotus pokalbius su jo žymiais aplinkos žmonėmis – Yoko Ono, Jurgiu Mačiūnu, „Fluxus" menininkais, Niujorko Soho rajono bohemos atstovais.
rež. Michał Borczuch
Viename mieste gyvena du geriausi draugai – Kajus ir Gerda. Jiems gera kartu leisti laiką, prižiūrėti visus metus žydinčią rožę, klausytis mylimos močiutės istorijų, net jei jos ir apie grėsmingąją Sniego karalienę. Kol vieną dieną Kajus dingsta ir niekas nežino kur. Žmonės įtaria blogiausia, tačiau Gerda negali susitaikyti su mintimi, kad jos mylimas draugas galėjo žūti.
rež. Paulius Tamolė
Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas, kaip galėtų atrodyti.
rež. Agata Duda-Gracz
Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L.
rež. Darius Rabašauskas
Bertoldas Brechtas (Bertold Brecht) (1898–1956) – vokiečių rašytojas, teatro kritikas, režisierius. Autorius pjesę „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ rašyti pradėjo 1938 m., kai fašistinė Vokietija jau atvirai ruošėsi karui. Veiksmas vyksta XVII a., kai vyko Trisdešimties metų karas. Pagrindinė herojė Ana Firling, vadinama motuše Kuraž (pranc. „drąsa“), yra markitantė, t. y. maisto ir gėrimų pardavėja.
rež. Elmārs Seņkovs
S. Šaltenio romanas kaip nacionalinės dramaturgijos kūrinys aktualus šiuo laikotarpiu, kai atkurta Lietuva įžengė į šimtmetį. Tai romanas, nukeliantis į donelaitiškąją epochą, artimą Klaipėdos kraštui istoriškai ir geografiškai.
rež. Eimuntas Nekrošius
Jaroslava Pulinovič (gim. 1987 m.) jauna rusų dramaturgė jau yra tapusi įvairiausių literatūrinių premijų laureatė („Kartos balsas“, „Debiutas“, „Eurazija“, „Auksinė kaukė“ ir kt.). Ji turi savo stilių, jos pjesės parašytos tarsi vienu įkvėpimu – sąžiningai ir karštai. „Pulinovič – vitalinės jėgos dramaturgė, gyvenimo jėgos, kurią ji kaskart atranda savo personažuose.
rež. Povilas Gaidys
Dramaturgas Gintaras Grajauskas apie pjesę „Pašaliniams draudžiama“ sako: „Tai tarsi savotiškas kelionių filmas – apie kelionę per gyvenimą ir dar toliau.“ Pjesės, turinčios autobiografinių momentų, pagrindinis herojus – Poetas. Pradžioje visai jaunas jis keliauja per laiką ir gerai atpažįstamas situacijas, pamažu bręsdamas ir mėgindamas perprasti savo paskirtį pasaulyje.
rež. Oskaras Koršunovas
Kaip žmonės, kadaise neabejotinai mylėję vienas kitą, pasirengę atiduoti į kito rankas savo gyvenimą, pamažu ima tolti vienas nuo kito? Kokiu būdu tie, regis, nedideli ir nesvarbūs skirtumai, kiek kitoks požiūris į pasaulį, staiga tampa esmine kliūtimi susikalbėjimui?
rež. Māra Ķimele
Spektaklis rodomas ir darbo dienomis, jos skirtos ugdymo įstaigoms. Dėl rezervacijų kreiptis į pardavimo vadybininkę tel. + 370 659 07931 Šiais metais žaislų dirbtuvėse darbai verda kaip niekada sparčiai: dovanos supakuotos, kaspinai užrišti, rogės paruoštos. Bet žaislams ramybės neduoda viena, pati didžiausia paslaptis: jei pasaulyje yra milijonai vaikų, o kiekvienas gauna po vieną dovanėlę...
rež. Karolis Maiskis
„Labas rytas, pone Triuši“ – tai rinkos sąlygojamų šiuolaikinio meno ir visuomenės kritika, tai narcisistinių fantazijų analizė, istorija apie tarpgalaktinę draugystę, apie Budą ir drugelį, apie mažą paukštelį, nutūpusį ant peties, apie šunis, kates ir delfinus… (Milan Marković Matthis) Tai pjesė apie modernios vartotojiškos visuomenės šizofreniją.
rež. Marius Pažereckas
Po skaidriu dangumi į kalną ropščiasi atidžios mokytojos lydimi mokiniai. Didžiulės šalies gyventojai kantriai ir nuosekliai siekia geresnės ateities sau ir savo vaikams. Režisierius D. Krymovas Klaipėdos dramos teatre kurtame spektaklyje „Requiem“ meistriškai veria pasakojimo karoliukus ,– iš pirmo žvilgsnio jie niekuo nepanašūs, atsiritę iš skirtingų kultūrų ir laikmečių.
rež. Dmitry Krymov
„Mūsų spektaklis vadinasi „Fragmentas“. Tai fragmentas iš A. Čechovo pjesės „Trys seserys“, trečiojo veiksmo pradžia – naktinis gaisras. Centre, tarsi po padidinamuoju stiklu, Olga, vyriausia iš trijų seserų. Šiame dramatiškame kūrinyje – nervas, baimė, nuojauta ir kova. Kova beviltiška ir galbūt nelabai sėkminga, kaip ir visi A.
rež. Dmitry Krymov
Spektaklis-ekskursija „Kėdė iš Komedijų namo“ – teatralizuota ekspedicija po Klaipėdos dramos teatrą, kuris istoriniuose šaltiniuose kaip Komedijų namas minimas jau nuo XVIII a. Turtingą pastato istoriją garsinio gido pagalba pasakoja Klaipėdos dramos teatro aktoriai.
rež. Liudas Vyšniauskas