Ieškoti spektaklių, režisierių ir teatrų
Foto: Wikimedia Commons (CC BY-SA)
Laisvės al. 71, Kaunas LT-44304
Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) – seniausias profesionalus dramos teatras Lietuvoje, įkurtas 1920 m. gruodžio 19 d. Įsikūręs Art Deco stiliaus pastate buvusio kino teatro „Metropolitan“ patalpose Laisvės alėjoje. Per sezoną teatras pristato 6–8 premjeras, 30 repertuarinių spektaklių ir surengia apie 350 renginių, kuriuose apsilanko apie 60 000 žiūrovų. Nacionalinio teatro statusą gavo 2012 m.
Visi 34 spektakliai
Roberto Wilsono režisūra, virtusi vizualinio teatro klasika, neblogai pažįstama Lietuvos publikai. 2022 metais Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastatęs „Dorianą“, 2025-aisiais Robertas Wilsonas pradėjo repetuoti naują spektaklį pagal lietuvių kilmės prancūzų poeto, dramaturgo, diplomato Oskaro Milašiaus kūrybą.
rež. Robert Wilson
Atspirties tašku pasirinkęs žymiausio lenkų romantizmo atstovo kūrinį (tiksliau II ir IV jo dalis, parašytas Lietuvoje), vaizduojantį pagoniškas Vėlinių apeigas, režisierius kuria savo modernų socialinį ritualą ir tyrinėja mūsų nuodėmių istoriją. Spektaklio kūrimo procesą pradėjęs nuo klausimo, kokios gi yra didžiausios mūsų nuodėmės, režisierius pirmiausia nukreipia dėmesį į žemę.
rež. Jakub Skrzywanek
Visi stengiasi ją atitolinti, jos išvengti, nuo jos pabėgti. Vieni ją ignoruoja, kiti mėgina įveikti mokslo naujovėmis, dar kiti iš jos šaiposi. Niekas jos nelaukia, bet ji ateina. Dažnai užklumpa mus nepasiruošusius, nes mes visą gyvenimą galvojame, kad ji dar labai toli, kad ji lankosi pas kitus, o mus kažkokiu stebuklingu būdu aplenks.
Sakoma, kad laikas sukasi ratu, todėl gali atrodyti, jog vis grįžtame į tą patį tašką. O galbūt jis visgi yra lyg spiralė, kuria besisukdamas gali netyčia „peršokti“ savąją laiko juostą ir susitikti save patį ar pažįstamą iš praeities… iš ateities?
rež. Naubertas Jasinskas
Ar kada nors pagalvojote, kas slypi kitoje veidrodžio pusėje? Nacionalinis Kauno dramos teatras kviečia visą šeimą pasinerti į stebuklingą Lewis’o Carroll’o fantazijų visatą – „Alisa Veidrodžio karalystėje“! Tai nepaprasta kelionė, kurioje galioja keistos taisyklės, logika verčiasi aukštyn kojomis, o kiekvienas žingsnis veda į dar spalvingesnę, dar paslaptingesnę tikrovę.
rež. Žilvinas Vingelis
Pirmą kartą Lietuvoje statomo autoriaus drama grakščiai, lengvai ir su humoru pasakoja apie šiuolaikinę šeimą, susidūrusią su netikėtais iššūkiais. Kas atsitinka, kai visame pasaulyje lieka tik vienas žmogus, kuriuo galite tikrai pasitikėti? Kai kažkas pavagia jūsų tapatybę ir ima veikti kaip jūsų antrininkas? Kaip išgyventi santykių krizes ir nesaugumo jausmą?
PRAEITIS Kadaise visi pasaulio žmonės buvo vieningi. Viena tauta. Viena kalba. Vienas Dievas. Kartą tautos vadai nusprendė pastatyti didingą bokštą. Tokį aukštą ir grąžų, kad žmonės galėtų pasiekti Dievą danguje. Tačiau Dievui šis sumanymas nepatiko. Žmonės neturėtų stengtis prilygti Dievui. Taigi Dievas suskaldė jų vienybę.
rež. Hilde Brinchmann
87-asis – poetas Antanas Garšva, neturėdamas galimybės pasišvęsti vien savo kūrybai ir siekti sielos nemirtingumo, priverstas dirbti sizifišką liftininko darbą didžiausiame New Yorko viešbutyje. Jo suskaldytos sąmonės neapleidžia gimtųjų namų ilgesys, o protarpiais šmėžčioja kadaise mylėtų moterų atvaizdai.
rež. Jonas Jurašas
Jūra mūsų didžiajam muzikos ir tapybos genijui M.K. Čiurlioniui buvo laisvės, meilės, jėgos, kūrybinio polėkio simbolis. Ji teikė įkvėpimą, žadino vaizduotę, audrino kūrybines galias. Jis vaizdavo ją savo drobėse, muzikos kūriniuose, rašė apie ją poetines impresijas.
rež. Milda Mičiulytė
Smulkusis miško verslininkas kiškis Bernardetas nusprendė emigruoti iš gimto miško į Vilnių. Pakeliui sutiko ir likimo draugų – emigrantų iš Petruškos ūkio: kiaulę Kleopatrą, šunį Cezarį ir ožį Makedoną. Kaip jiems sekėsi, ar svetingas pasirodė svajonių miestas? Visa tai žiūrovai sužinos atėję į spektaklį.
rež. Agnė Sunklodaitė
Antrasis pasaulinis karas. Nacių okupuota Lietuva virsta mirtinais spąstais žydams. Vyrai, moterys ir vaikai įkalinami getuose, iš kur veda tik vienas kelias – iki duobės pamiškėje. „Getas“ – tai pasakojimas apie tuos, kurie, įkalinti Vilniaus gete, įkūrė unikalų reiškinį – geto teatrą, mirties…
rež. Gintaras Varnas
Latvių režisierė Diāna Kaijaka spektaklyje gilinasi į meilės, apsisprendimo, motinystės, ambicijų ir netekties temas. Visą dėmesį sutelkusi į vienintelės veikėjos gyvenimą, ji pasakoja meilės istoriją, kuri prasideda kaip stand-up komedija, o baigiasi tragedija – šeimos griūtimi.
rež. Diāna Kaijaka
Teatro „Utopia“ inicijuotas ir kartu su Nacionaliniu Kauno dramos teatru sukurtas spektaklis „Natanas Išmintingasis“ pagal G. E. Lessingo dramą nukelia į XII amžiaus pabaigą, trečiojo kryžiaus žygio laikų Jeruzalę: vietą, kuri tapo didžiųjų Vakarų religijų – judaizmo, krikščionybės ir islamo – karo lauku.
rež. Gintaras Varnas
Išgirsite skirtingų žmonių pasakojimus apie vienatvę ir džiaugsmą, kuriuos jie patiria būdami įvairiose žmonių grupėse: autobuse, pliaže, koncerte, kine, lifte, gatvėje, klube, eilėje. Kaip mes egzistuojame minioje? Norime išsiskirti ar ištirpti? Braunamės į centrą ar laikomės nuošalyje? Ką patiriame būdami tik mažyte didelės grupės dalimi? Kas esame kaip individas, nepriklausantis grupei?
rež. Eva Rosemarijn
Spektaklio „Palata“ ašis – lemtingas ligonio ir daktaro susitikimas. Abu juos domina ir kankina esminiai žmogaus būties, tikėjimo ir netikėjimo, gyvenimo, mirties ir nemirtingumo klausimai. Kaip gyventi? Ką rinktis? Ar bandyti išlikti žmogumi visuomenėje, kurios dauguma skendi banalybėse, šlykštybėse, ar pasitraukti į vienatvę ir užsidaryti savo fantazijos, idėjų ir haliucinacijų pasaulyje?
rež. Rolandas Kazlas
Į mažą nuskurdusį provincijos miestelį, kuriame jau seniai nebeveikia gamyklos, nestoja svarbius keleivius vežantys traukiniai, atvyksta pasakiškai turtinga ponia Kler. Kadaise ji užaugo tame miestelyje, bet išvykusi nesirodė daugiau nei keturis dešimtmečius. Multimilijardierė Kler, galinti finansiškai paremti miestelio bendruomenę, yra paskutinė gyventojų viltis atstatyti miestelio gerovę.
rež. Aidas Giniotis
Spektaklio siužetas iš pirmo žvilgsnio primena detektyvinę istoriją – vyras, žmona ir judviejų šeimos draugas mėgina išsiaiškinti, kur pirmadienio vakarą buvo jų bičiulis Markusas. Kiekvienas tvirtina, kad jis buvo su juo, turi akivaizdžių įrodymų ir liudininkų. Kiekvienas stengiasi įtikinti kitus, kad tiesa yra jo pusėje.
rež. Nino Maglakelidze
„Vėjas gluosniuose“ veiksmas nukelia į XVI amžių, kur Livonijos pasienyje lietuvių-lenkų kariuomenė laukia mūšio su rusų armija dėl Livonijos krašto. Šventasis Kazimieras drauge su Angelu trumpam nusileidžia į žemę tyrinėti žmogaus ir jo žemiškojo gyvenimo. Tačiau jų viešnagė užtrunka.
rež. Gytis Padegimas
„Žemė“ – psichologinė šeimos drama, sukurta pagal tikrus įvykius. 1894 metais Ukrainos provincijos vietiniame laikraštyje pasirodo žinutė apie nušautą garbingo ūkininko sūnų. Rašytoja Olha Kobylianska, gyvenusi tame krašte, ima domėtis šia istorija ir parašo romaną „Žemė“, tapusį viena iš jos kūrybos viršūnių. Sakoma, nuo meilės iki neapykantos – vienas žingsnis.
rež. Ivan Uryvskyi
„Panika“ – režisierės Kamilės Gudmonaitės spektaklis pagal šiuolaikinio suomių dramaturgo Mika Myllyaho to paties pavadinimo pjesę kviečia į provokuojančią ir realistinę miesto visatą, kurioje tikras ir įsivaizduojamas krizes patiria šiandienos vyrai. Intelektuali ir aštri komedija pasakoja apie tris draugus, kurie stengiasi „susitvarkyti savo gyvenimus“.
rež. Kamilė Gudmonaitė
Prancūzų karininkas Pierre Choderlos de Laclos (1741-1803) parašė romaną „Pavojingi ryšiai“, siekdamas sukurti pasakojimą, kuris išsiskirtų iš įprastų, sukeltų triukšmą ir liktų žemėje po jo mirties. Atrodo, kad jam tai pavyko. Pirmą kartą 1782 metais keturiais tomais išspausdinta knyga susilaukė žaibiškos sėkmės ir nuo tada įkvėpė daugybę pjesių ir filmų.
rež. Agnius Jankevičius
Spektaklio gimimą įkvėpė garsusis Emilis iš Astridos Lindgren knygos „Emilis iš Lionebergos“. Jis nesilaikė suaugusiųjų nustatytų taisyklių ir nuolat „prisidirbdavo“. Tačiau kas iš mūsų vaikystėje nekrėtė išdaigų ar nedarė klaidų? Nenuoramų nuotykių ieškotojų rasime kiekviename kieme, gatvėje ar klasėje. Kada nors iš jų išauga miesto merai, ministrai ar net prezidentai.
„Apie žuvis, ausis ir mamą“ – tai režisierės Eglės Kižaitės sukurtas muzikinis spektaklis, pasakojantis apie senelį, kuris ilgai buvęs vienas, iškeliauja ieškoti savo „du“. Savo laimę jis randa ant marių kranto, kur jiedu ir pasilieka laimingai gyventi. O kai gyveni ant marių kranto, anksčiau ar vėliau paimi meškerę ar tinklą ir sužvejoji kokią žuvį!
rež. Eglė Kižaitė
Berniuko ir Lapės draugystė prasidėjo labai seniai, dar tada, kai Antuanas de Sent Egziuperi pilotavo lėktuvą. Sako, jie tebedraugauja ir šiandien. O gal tai jau visai kitas berniukas ir visai kita Lapė? Galimas daiktas, bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia – draugystė, kuri prasideda nuo padovanotos bandelės ir niekada nesibaigia.
rež. Eglė Kižaitė
Kai tau keturiolika, leki visu greičiu ir neri stačia galva, siautėji su draugais ir myli, lipi ant stogo ir skęsti muzikoje. Norisi bučinių ir nuotykių, tūsų ir juoko, pripažinimo ir galios, supratimo ir palaikymo.
rež. Eglė Kižaitė
Spektaklis kviečia vaikus kurti savo mišką. Pirmojoje dalyje aktorės Saulė Gotbergė ir Miglė Navasaitytė pasakoja dviejų seserų – Aušrinės ir Vakarės istoriją. Ankstyvą rytą, vos pirmieji saulės spinduliai paliečia medžių viršūnes, jos pradeda savo kelionę po mišką.
rež. Eglė Kižaitė
Šalyje kyla neramumai, kaimą puldinėja teroristai, ir berniukas vietinių akyse tampa svetimu, keliančiu grėsmę kaimo bendruomenei. Vietiniai paskelbia berniuką priešu ir reikalauja, kad šeima jį išduotų, kitaip teroristai išžudys visą kaimą. Kurdamas šią pjesę, dramaturgas siekė universalumo, galvojo apie tai, kas mus jungia, todėl pasirinko graikiškos tragedijos modelį.
rež. Justinas Vinciūnas
„Dorianas“ – pasaulinį pripažinimą pelniusio režisieriaus Roberto Wilsono premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre, sukurta kartu su Vokietijos D’haus teatru Diuseldorfe (Düsseldorfer Schauspielhaus). Robertas Wilsonas – vienas svariausių mūsų laikų teatro kūrėjų, pakeitęs žiūrovų suvokimą apie vyksmą scenoje.
rež. Robert Wilson
Spektaklyje išvysite keliolika fragmentiškų istorijų, kuriose įvairiausiomis spalvomis ir apraiškomis skleidžiasi meilė/nemeilė. Kartais ji komiška, kartais melodramatiška, banali, ironiška, absurdiška, siurrealistinė ar komplikuota kaip dviejų priešiškų valstybių santykiai.
rež. Artūras Areima
Šią pjesę jis parašė 1958/59 m., sužavėtas absurdo teatro kūrėjų Samuelio Becketto ir Eugeno Ionesco, ir lig šiol ji tebelaikoma vienu svarbiausių dramos kūrinių lenkų literatūros istorijoje. Dramos veiksmas vyksta pagrindinio herojaus kambaryje, o pats herojus laiką leidžia lovoje. Jis – vienišas, nusivylęs, pasimetęs, pavargęs ir praradęs savo gyvenimo kontrolę.
rež. Gintaras Varnas
„Jaudulys“ – spektaklis pagal populiaraus šiuolaikinio dramaturgo ir režisieriaus Ivano Vyrypajevo pjesę. Veiksmas vyksta Niujorke, garsios amerikiečių rašytojos Uljos Richtės bute. Ambicingas lenkų žurnalistas ima iš įžymybės interviu, kuris yra labai svarbus visiems: žurnalistui jis gali tapti…
„Kauno pavasaris’72“ – tai spektaklis įkvėptas Romo Kalantos ir 1972 m. gegužės vidurio įvykių Kaune, kuomet protesto prieš sovietinę santvarką vardan Miesto sode susidegino 19-metis jaunuolis, o šiam jo pasiaukojimo aktui pavymui nuvilnijo jaunimo pasipriešinimo sovietų valdžios ir jėgos struktūroms banga.
rež. Justas Tertelis
„Lygiosios trunka akimirką“ – spektaklis, sukurtas pagal Icchoko Mero romaną, nukelia į Antrojo pasaulinio karo metus ir pasakoja įvykius, nutikusius Vilniaus gete. Nepaisant nacių žiaurumo ir nuolat tykančios mirties, čia skleidžiasi pati gražiausia meilė, vyksta pasipriešinimo kova ir rusena viltis. Net ir tada, kai atrodo, nėra jokios išeities, žmonės turi pasirinkimą.
rež. Justas Tertelis
„Ne sau žmonės“ – tai daugiau negu spektaklis. Tai spektaklis-misija, skleidžiantis pamatines lietuvių humanisto, filosofo, rašytojo Vydūno idėjas. Ugdyti sąmoningų ir laisvų žmonių tautą, jos dvasinę kultūrą – mokslą, meną, dorovę – toks buvo pagrindinis didžiojo mąstytojo siekis.
rež. Jonas Vaitkus