NAUJASIS NUOMININKAS

Spektaklis „Naujasis nuomininkas“ sukurtas pagal absurdo klasika tapusią rumunų ir prancūzų dramaturgo, vieno žymiausių XX a. prancūzų avangardo kūrėjų Eugène’o Ionesco pjesę. Kūrinys nagrinėja žmogaus santykį su daiktais – kaip jie reguliuoja mūsų kasdienybę, veikia elgesį ir kartu išlieka mįslingais asmeninės atminties saugotojais. „Naujasis nuomininkas“ kartu su „Kėdėmis“ ir „Amedėju, arba Kaip jo atsikratyti“ priskiriamas vadinamosioms E. Ionesco „daiktų pjesėms“. Jose dramaturgas istoriją pasakoja ne vien personažų sakomu tekstu, bet ir detaliai aprašyta objektų choreografija, scenoje plėtojančia lygiagrečią siužeto liniją. Šiose pjesėse daiktai tampa tokia pat svarbia dramaturginės kalbos dalimi kaip ir tekstas. E. Ionesco vienaveiksmė pjesė parašyta 1953 m., pirmą kartą publikuota 1954 m., o scenoje pirmąsyk pristatyta 1955 m. Helsinkyje. Šis kūrinys sutelkia svarbiausius E. Ionesco dramaturgijos bruožus: kalbos ir komunikacijos krizę, kasdienės logikos irimą, groteską, susvetimėjusius ir sutrikusius personažus, pasikartojančius veiksmus bei vidinių žmogaus būsenų materializavimą scenos vaizdiniais ir daiktais. Spektaklyje vyrauja režisieriui Žilvinui Vingeliui būdinga tarpdisciplininė meninė raiška, kurioje absurdo teatro tradicija susitinka su šiuolaikinio lėlių ir objektų teatro, šiuolaikinio cirko, intermedialaus, technologinio ir vizualinio teatro sprendimais. Spektaklis kuriamas bendradarbiaujant su šiuolaikinio cirko, šiuolaikinės muzikos, vizualiųjų menų ir medijų meno kūrėjais. „Daiktai valdo mūsų gyvenimą, jei jų mums trūksta – jaučiame nerimą. Tad perskaičius pjesę buvo įdomu pamėginti išsiaiškinti, kas slypi nuomininko dėžėse – jų gausoje mačiau mįslę, provokaciją.“ „Lagaminai? Tai visa, kas mus apsunkina: mūsų nerimas, mūsų praeitis, gyvenimo našta, mūsų kaltė. Visa tai, kas trukdo mums atsiplėšti, laisvai judėti, ištrūkti.“ Eugène Ionesco, interviu Béatrix Andrade „Quatre fois Ionesco“ („L’Express“, 1975 m.)