
Respublika
Šiuo metu nerodomas
Apie spektaklį
Iš lenkų kalbos išvertė Vyturys JARUTIS Pjesė parašyta remiantis Ewos Bińczyk, Rebeccos Solnit, Yuval Noah Harari ir Rutgerio Bregmano mintimis. Žmonija visą laiką tikrina revoliucingas idėjas. Atrodo, kad dabartinis idėjų, socialinių ir politinių naratyvų pagrindas jau nebetinkamas. Stebėdami didėjančią nelygybę, griūvančią demokratiją, valdžios struktūrų persiskirstymą ir klimato katastrofos grėsmę, vis daugiau žmonių supranta, kad dabartiniai įstatymai yra nebe įstatymai, o chaosas ir neteisybė. „Respublika“ yra meninis projektas, kurio kūrėjai siekė išbandyti bazinių pajamų idėją. Kas nutiks, jei iš naujo apibrėšime darbo sąvoką? Ar darbu gali būti vadinama tik veikla, kuria siekiama padidinti BVP ir atlyginimą?Projekto dalyviai, pasitraukę į Lietuvos gamtą, gaudavo nustatytą sumą pragyvenimui ir jų buvo prašoma sukurti bendruomenę, veikiančią už įprastų socialinių ir ekonominių struktūrų ribų. Jie tyrė darbą, kuris neatitinka 40 valandų per savaitę suvokimo. Netrukus paaiškėjo, kad žmones suvienijo ir jų bendra veikla tapo šokiai bei muzika. Ar muzikos kūrimas ir šokiai laukinėje gamtoje (nepaisant pramogų pasaulio primestų taisyklių) turi platesnę, ritualinę, suvienijančią prasmę? Po penkerių metų, kai supanti tikrovė tampa vis problemiškesnė ir didėja skilimo pavojus, jie pabandė grįžti prie savo mažo eksperimento, išmėginto praeityje. Būnant kartu įvyko kai kas, kas juos įtikino, kad eksperimentas, prasidėjęs nuo bazinių pajamų idėjos, gali būti jiems nerimą keliančių sudėtingesnių pasaulio problemų sprendimo būdas. Ar patirtis, neturinti finansinių matų, turi kokią nors vertę? Ar nuo seno žinomas ryšys tarp muzikos, šokio ir pasipriešinimo veikia šiais laikais? Ar muzika ir šokis turi ritualinę jėgą sustiprinti išsigandusį ir susirūpinusį žmogų? Padaryti jį ir ją ne tokį bejėgį? Atsakingesnį? Jautresnį? Ar respublikos ir jos komponentų idėja gali viršyti politinę struktūrą ir įgyti naujų egzistencinių prasmių? „Respublika“ yra nauja teatrinė patirtis erdvėje ir laike, jos režisierius – keturis „Auksinius scenos kryžius“ pelniusio „Lokio“ kūrėjas Lukaszas Twarkowskis. Spektaklį kuria tarptautinė komanda (dalis jos dirbo prie „Lokio“ spektaklio). Ypatingas Lietuvos teatro gyvenimo įvykis, kad šio spektaklio koprodiuseris yra garsusis Miuncheno Kammerspiele, aktorius Komi Togbonou iš šio teatro trupės vaidins „Respublikoje“. Žiūrovus kūrėjai kviečia į didelę Vilniaus kino klasterio erdvę, kur kiekvienas galės pasijusti bendruomenės dalimi. Neįpareigojančios struktūros teatrinis renginys suteiks progą pabūti uždaroje komunoje, kur galima dalytis istorijomis, maistu ir net pirtimi, įsitraukimo lygis priklausys nuo paties žiūrovo – jam visad lieka laisvė tik stebėti spektaklį. Šios ypatingos teatrinės patirties, kuri Lietuvoje pristatoma pirmą kartą (angliškai tai įvardijama kaip immersive ir durational theatre), trukmė – 6 valandos. N-18, dalis spektaklio vyksta anglų kalba, vertimai į lietuvių kalbą pateikiami subtitruose. Spektaklyje nuolat naudojamos ryškios blyksinčios šviesos ir stiprus garsas. SVARBU!!! Spektaklis „Respublika“ – netradicinės formos ir trukmės renginys, dėl to: • spektaklio metu bus galima įsigyti maisto ir gaiviųjų bei alkoholinių gėrimų. Taip pat veiks pirtis; • viso spektaklio metu bus nuolat naudojamos ryškios ir blyksinčios šviesos, garsi muzika, leidžiami dūmai; • visų rodymų metu žiūrovai gali patekti į veiksmą ir būti nufilmuoti; • dalis spektaklio vyksta anglų kalba, vertimai į lietuvių kalbą – subtitruose. Kuriama bendradarbiaujant su: Spektaklį finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija: Partneriai: Spektaklio klubas:
Kūrybinė komanda
Režisierius
Łukasz TwarkowskiDramaturgė
Simona JURKUVĖNAITĖ
Scenografas
Rokas VALIAUGA
Kompozitorius
Bogumił MISALA
Choreografė
Paweł SAKOWICZ
Prodiuserė
Vidas BIZUNEVIČIUS, Lukrecija GUŽAUSKAITĖ
Vaidina
Nelė SAVIČENKO
Airida GINTAUTAITĖ
Rasa SAMUOLYTĖ
Jan DRAVNEL
Rytis SALADŽIUS
Valentinas NOVOPOLSKIS
Vainius SODEIKA
Augustė POCIŪTĖ
Gediminas RIMEIKA
Ula LIAGAITĖ
Martynas NEDZINSKAS
Diana ANEVIČIŪTĖ
Algirdas DAINAVIČIUS
Komi TOGBONOU
Žiūrovų atsiliepimai
Komentarų kol kas nėra. Būk pirmas.
Recenzijos
Nuo savęs pasprunkantis aktorius
Rimgailė Renevytė · Nr. 43 (1364), 2020-12-11 · 2020-12-11
„Respublika" savo sumanymo forma artima karnavalo reginiui, kuris, pasak Michailo Bachtino, egzistuoja be rampos ir be skirstymo į atlikėjus ir žiūrovus.
„Respublika“ žiūri mus
Alma Braškytė · Nr. 31 (1352), 2020-09-18 · 2020-09-18
Nebepamenu, kas sakė, kad ne mes perskaitome knygas, o knygos perskaito mus. Panašiai mus peržiūri ir spektakliai. Ypač tokiam paties žiūrėtojo peržiūrėjimui tinka spektakliai, stokojantys vientiso, lengvai apčiuopiamo naratyvo. Jų temas, pavienius mikropasakojimus ir žinutes išgriebiame iš daugialypio srauto kiekvienas savaip. Tiksliau, mus pačius to srauto skirtingos dalys ir dalelės užka(l)bina ir prisitraukia, sugundo ir sugaudo pagal individualiąsias mūsų savybes ir gyvenimiškas patirtis. Im
Šokančio žiūrovo atvirumas sau
Ieva Tumanovičiūtė · Nr. 31 (1352), 2020-09-18 · 2020-09-18
„Respublika" priklauso pastarajai kategorijai – apie ją nesinori rašyti, nebent dienoraštyje, nes tai subjektyvi ir intymi patirtis.
Svečio teisėmis, šeimininko atsakomybėmis
Aušra Kaminskaitė · 2020-09-13
Oskaro Milašiaus tekstai nesudaro linijinio pasakojimo: temos keičiasi kaip vaizdiniai, kartojasi frazė „žiauri tikrovė“ tarsi inkaras tarp skirtingų pasaulių, o ieškojimas be aiškaus tikslo tampa pagrindiniu spektaklio principu.
Šalto teatro teritorija: RESPUBLIKA
Dovilė Zavedskaitė · 2020-09-09
Oskaro Milašiaus tekstai nesudaro linijinio pasakojimo: temos keičiasi kaip vaizdiniai, kartojasi frazė „žiauri tikrovė“ tarsi inkaras tarp skirtingų pasaulių, o ieškojimas be aiškaus tikslo tampa pagrindiniu spektaklio principu.