JULIJUS CEZARIS

Williamo Shakespeare’o pjesė “Julijus Cezaris” (1599 m.) yra pagrįsta tikrais senovės Romos istorijos įvykiais ir pasakoja apie sąmokslą prieš Romos diktatorių Julijų Cezarį bei jo nužudymą. Tai buvo viena iš pirmųjų Shakespeare’o pjesių, pastatytų “Globe” teatre Londone, o vėliau sulaukė ypač daug sceninių ir kinematografinių interpretacijų. Lietuvos teatro scenoje ši pjesė iki šiol niekada nebuvo statyta. Spektaklio dėmesio centre – absurdo valdoma politikų karta, kurios vyraujantis bruožas – nieko neveikimas tik imituojant veiksmus. Valdžia stebi arklių lenktynes ir tuščiai postringauja, tačiau jiems neįdomus realus šalies gyvenimas. Spektaklyje “Julijus Cezaris” analizuojama amžina politinės galios tema, o Shakespeare’o aprašytos realijos yra lengvai atpažįstamos ir šiandien. Mums svarbus vis labiau į mūsų gyvenimus besiveržiantis bereikšmiškumas – menkniekiai, kurie kasdien vis keičiasi, valdo mus tarsi būtų bent kiek reikšmingi. Tiek daug dėmesio ir jėgų aukojame absoliutiems niekams. Ar tikrai esame tokie? Tai klausimas, kurį kelia spektaklis. Spektaklyje nesiekiama formuluoti kokių nors apčiuopiamų idėjų, loginių prasmių. Tai savitas komiškumas, nestandartinis pasaulio jutimas, keistumo estetika. Bereikšmiškumu siekiama žadinti interpretaciją, individualų suvokimą, įžvelgti įvairiausių užuominų. Spektaklis pagrįstas pokštu, nesąmone, logikos žaismu.