KARTU

“Kartu” – tai keleto menininkų eksperimentinio darbo proceso rezultatas. Publikai atveriama tam tikra to proceso dalis. Tai tas atvejis, kai spektaklis nėra svarbiausias tikslas, o labiau faktas, liudijantis kūrybinės dirbtuvės egzistavimą. „Mano darbas, iki paskutinio varžtelio!“ – taip savo kūrinį pristato spektaklio personažas. Panaši ambicija veda ir spektaklio autorius – sumeistrauti viską nuo pradžios iki galo savo rankomis, būti atsakingiems ne už detalę, o už visumą, noras artikuliuoti ne vien žodį, bet ir mintį. „Hand made“ tampa pagrindiniu darbo principu, vedančiu link išraiškos būdų paprastumo, atmetančių daugybę įprastų teatro reginio komponentų kaip nebūtinų. Kūrybos procese plėtėsi spektaklio temų laukas. Siekiant šiuolaikiniame žmoguje atrasti archetipą, pjesę papildė lietuvių liaudies pasaka, bibliniai siužetai. Spektaklio problematikos centre yra vyro ir moters (diedo ir bobos) nacionalinio charakterio stereotipai ir jų komunikacijos absurdas. Šimtamečiai diedas ir boba įstrigę savadarbiame lifte pakimba mirties akivaizdoje tarp dangaus ir žemės, gyvenimo ir sapno, buities ir pasakos. Distancija tarp personažų ir aktorių amžiaus provokuoja ieškoti naujų teatrinės raiškos būdų.