PARAZITAI

Natūralius lūkesčius dėl abiejų porų aš nuviliu: pirmieji išsiskiria, antrieji vėl susieina, nors aišku, kad toliau bus dar blogiau. Jo pjesėse jaučiu dalykus, kuriuos žmonės tarp savęs neišsikalba, jiems dar nerasti žodžiai, tai – labai aktualios temos, kurios lyg ir čia pat, bet dar neprasiveržė. Ir kai teatras pasiūlo žiūrovams tai, kas jiems labai rūpi, bet jų dar nepažinta ir nepatirta, jei per spektaklį įvyksta uždarų temų prasiskverbimas, tada atsiranda ir naujas suokalbis tarp teatro ir žiūrovų. Be tokio tikro, jaudinančio kontakto, teatras būtų negyvas. Mayenburgo pjesės man yra galimybė daryti naujus žingsnius.