PASIKĖSINIMAI Į JOS GYVENIMĄ

„Tad kas gi ta Anė? Anė – tai tokia mergina, kuri nesvajoja apie vaikus ir vyrą, nevaikšto į bažnyčią ir nemoka gaminti valgio. Kita vertus, ji visa tai galėtų išmokti, jei tik panorėtų. Bet Anė niekada nežino, ko ji gali užsinorėti rytoj. Anė – nuostabi ir tokia kaip visos. Anė nuolatos keičiasi, tačiau kada nors ji taps tuo, kas mus visus išgelbės“, – teigia spektaklio režisierius Oskaras Koršunovas. Spektaklyje režisierius kartu su jaunaisiais aktoriais kalbės apie tai, kaip žmogus lyg produktas yra sukuriamas arba sugriaunamas tiesiog „brainstorminant“ komunikacijos agentūros kabinete ar komentuojant socialiniuose tinkluose. Žmogų galima sukurti ar sugriauti, reabilituoti ar nuteisti vos vienu „Like“ mygtuko paspaudimu – štai toks yra šių dienų teisingumas. Kas gi yra ta mistinė, neapčiuopiama spektaklio veikėja Anė, būrelibo „reklamščikų“ kuriama kaip dar vienas gerai parduodamas produktas? Kodėl žmonės sprendžia už Anę, ji mylisi ar nesimyli, rūko ar nerūko, vartoja alkoholį ar nevartoja? „Kalbam apie realybę, apie žmonijos teisybę, kaip suplanuot tobulybę, kad mus užvaldytų visa ko vienybė?“ – tai citata iš spektaklio, nori ar nenori, priverčianti kelti klausimą, kas mėgina kurti šių dienų Anes? Kas bando perkurti kiekvieną mūsų? Kas siūlo internetinės įvairovės begalybę ir kartu Prokrusto lovą – rėmus, į kuriuos stengiamasi per prievartą įsprausti mūsų identitetus? Martinas Crimpas – vienas kontraversiškiausių, tačiau kartu ir svarbiausių šių dienų britų dramaturgų, kartu su režisieriaus Oskaro Koršunovo jau statytais Marku Ravenhillu ir Sarah Kane suformavęs „in-yer-face“ dramaturgijos kryptį, dar vadinamą tiesiog britų brutaliaisiais. Martiną Crimpą kritikai dar vadina XX-XXI amžiaus sandūros piktadarysčių stebėtoju ir fiksuotoju. Jo nuomone, šiandieninė visuomenė – tai viena didelė socialinė spraga, kurioje žmonija gyvuoja tik remdamasi moraliniais kompromisais. Jo kūriniai tokie atviri, jog jų kiek privengia britų Nacionalinis teatras ar karališkasis Shakespeare’o teatras, tačiau mielai įsileidžia karališkasis „Court“ teatras. „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“ laikoma sėkmingiausia Martino Crimpo pjese, išversta ir pastatyta daugiau nei 20 šalių. Čia nėra nei siužeto, nei vaidmenų, nėra aiškus netgi veikėjų skaičius, tačiau, anot kritikų, tame ir slypi šios pjesės stiprybė. Tai septyniolika atskirų kinematografiškų scenų, tampančių išbandymu teatrui. „Pasikėsinimuose į jos gyvenimą“ Martinas Crimpas kelia klausimą, ar dar kažkas egzistuoja už mūsų pačių susikurtų modelių?