PSICHOZĖ 4.48

„Prisimink šviesą ir tikėk šviesa.“ „Psichozė 4.48“ yra Sarah Kane paskutinė pjesė, kuri sudėtingumu, gyliu ir išmone savyje jungia Samuelio Becketto lakoniškumą ir skaudų humorą bei Williamo Shakespeare’o minties gylį. Tai ne spektaklis, o savo siurealistinę logiką ir žaidimo taisykles turintis psichoterapijos seansas, analizuojantis žmogaus sielos ligą. Ne stebinantis, ne šokiruojantis, o priešingai – kviečiantis sustoti ir dėmesingai pažvelgti į šalia kvėpuojantį aktorių ir kvėpuoti su juo kartu.