PUBLIKA

Pagal kultinę skandalingojo austrų rašytojo ir dramaturgo Peterio Handke`s pjesę pastatytas spektaklis „Publika“ – nėra įprastinis spektaklis. Tiksliau sakant, tai net ne spektaklis. Čia nepasakojama jokia intriguojanti istorija, aktoriai nevaidina visiems puikiai pažįstamų personažų, nesistengia scenoje tapti „kažkuo kitu“, nemėgina kurti jokios teatrinės iliuzijos. Jie tiesiog yra. Ne kur nors kitur, ne kokioje nors įsivaizduojamoje erdvėje: jie sėdi, vaikšto, meluoja, atvirauja, linksminasi ir nuobodžiauja čia pat – prieš mus, už mūsų, tarp mūsų. „Publika“ – spektaklis, kuriamas čia ir dabar. Ir autentiški P. Handke`s tekstai tėra tik pagrindas, savotiški rėmai, kuriuos užpildo iš kaskart vis kitokio spektaklio autorių ir žiūrovų santykio, spontaniškų, nesurepetuotų įvykių gimstanti atsitiktinumų ir netikėtumų virtinė. Ar tai, kas vaizduojama scenoje provokuos žiūrovus? Jokiu būdu! Bene vienintele ir didžiausia „Publikos“ provokacija galima pavadinti tai, kad čia niekas nevaizduojama! Režisierės Olgos Generalovos ir jos aktorių-neaktorių komandos kūrinys tampa viskuo, kuo tik norite: pašnekesiu apie teatrą, diskusija apie gyvenimą, žmogiškumą. Viskuo, tik ne tokiu teatru, kokį mes, senosiomis scenos tradicijomis išauginti ir vis dar joje gyvenantys, įpratę regėti. Nes būtent nuo tokio teatro „Publika“ ir stengiasi atsiriboti.