SENĖ 2

Iš rusų kalbos vertė Antanas Gudelis. „Ne nuo prasmių gelmės ar idėjų šviežumo gniaužia kvapą – nuo režisieriaus reiklumo sau ir visiems, netgi nuo techninės meistrystės. Jokio pašalinio garso, apytikrės šviesos ar netikslaus judesio. Vietoj anoje versijoje buvusio karsto scenoje sukasi – be garso – milžiniška dėžė, kuri yra ir karstas (į ją tyliai vaiduokliškai įsiropščia trys spektaklio personažai), ir stalas, sukąs nesibaigiantį „vodkos“ butelį. Prilipęs prie pamėkliškai siūbuojančios „Iljičiaus lemputės“, šlykščiai dūzgia mažutis ventiliatorius – tarsi musė prie muzgaudžio. Prabyla tyla ir garsai, tamsa ir apšvietimas. Kalba tik tai, tada ir taip, kaip to reikia režisieriui“ Oskaras Koršunovas