SHOPPING AND FUCKING

REŽISIERIAUS IR TEATRO KRITIKŲ MINTYS APIE SPEKTAKLĮ Oskaras Koršunovas: „Man statyti šią pjesę buvo labai sunku. Tai, kas joje vaizduojama, iš tikrųjų yra baisu. Galima, žinoma, sakyti, kad čia vaizduojami herojai yra marginalai, homoseksualai, narkomanai, ir mums jų bėdos nerūpi. Netvirtinu, kad ir mane tai labai domina. Tačiau pjesėje eksponuojamos kraštutinės gyvenimo situacijos ir keliamos gana apibendrintos problemos: kas vyksta dabar – juk prekybiniai santykiai jau apima ir dvasinę sritį“. (Iš spektaklio „Shopping and Fucking“ aptarimo su žiūrovais, vykusio 1999 m. spalio 22 d.) Julius Sasnauskas, kunigas: „Noriu pasveikinti režisierių, nes jis sukūrė tikrai dvasingą spektaklį. Man pirmiausia tai yra religinis spektaklis (ne todėl, kad esu kunigas), nes puikiai mačiau, kad šie žmonės stovi ant išganymo arba išgelbėjimo ribos.Spektaklio pabaiga labai viltinga: tas švytintis butelys, kurį atsineša vienas iš veikėjų, yra kaip viltis. Taigi aš taip pat išeinu su viltimi“. (Iš spektaklio „Shopping and fucking“ aptarimo su žiūrovais, vykusio 1999 m. spalio 22 d.) Daiva Šabasevičienė: „O. Koršunovo darbas – Marko Ravenhillo pjesė „Shopping and fucking“ -ryškus įvairiomis prasmėmis. Apie tai byloja ne vien sausakimšos salės – šis aitraus pavadinimo kūrinys pretenduoja šokiruoti publiką, tačiau peržvelgus režisieriaus kūrybą ryškėja, kad tai švelniausias, poetiškiausias, lyriškiausias Oskaro darbas. Ir – pats paveikiausias. Spektakliu „Shopping and fucking“ režisierius ieško ne savitikslio naujumo, o nauja stilistika mėgina perteikti pačias įvairiausias gyvenimo prieštaras, pasitelkdamas filosofiją, teatro plastiką, patį dramos kūrinį, kalbos manieras, šiuolaikinį meną, poeziją, technikos priemones ir banalybę.“ (Literatūra ir menas 1999 10 09)