Dėdės ir dėdienės

Spektaklis įvertintas „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimu. VMT aktorė Agnė Šataitė – „Auksinis scenos kryžius“ (2014) už pagrindinį Severiutės vaidmenį spektaklyje „Dėdės ir dėdienės“ ir pagrindinį Serafimos Iljiničnos vaidmenį VMT spektaklyje „Savižudis“ (rež. G. Tuminaitė). Pagal klasikinį Juozo Tumo-Vaižganto kūrinį pastatytas spektaklis vertas tikro literatūros ir teatro gurmano dėmesio. Anot paties autoriaus, dėdės ir dėdienės reiškia ne tiek giminystės ryšį, kiek socialinį santykį tarp ūkį paveldėjusių šeimininkų ir čia pasilikusių dirbti bei vargti „dėdžių“, kurių padėtis kažkas tarpinio tarp tarno, samdinio ir šeimos nario, tik sunkesnė už samdinio, nes dirbama be atlygio, dažniausiai už „pavalgymą ir menką drabužį“. Režisierės Gabrielės Tuminaitės inscenizacijoje vaizduojami būtent tokie „dėdės“ ir tokios „dėdienės“: Mykoliukas, Severiutė ir Rapolas. Meistriška rašytojo ranka sukurti personažai, nors ir įstatyti į grubias baudžiavinio kaimo aplinkybes, sugeba itin giliai jausti, stebėti ir suvokti save, patirti aukščiausias būties akimirkas. Pavargusiems nuo nesibaigiančio informacinio srauto, spektaklyje žiūrovai kviečiame pailsinti dvasią, toks, anot režisierės, klasikinių kūrinių privalumas. Jame nesiekiama šokiruoti, kaip neretai būdinga šiuolaikiniams kūriniams, tad kūrinys tampa lyg priebėga nuo aplink tvyrančio triukšmo ir chaoso. Lyg prisėsti ant suolelio ir taip ligi pat ryto užsisėdėti prie lietuviškų marių, stebint paprastą, bet gražų vaizdą, neskubant ir giliai kvėpuojant.