Belaukiant Godo

Kaip ir kiekvienas Rimo Tumino spektaklis, taip ir šis ne išimtis – „Belaukiant Godo“ gimė iš vidinio Valstybinio Vilniaus mažojo teatro gyvenimo, jo ritmo, nuotaikų ir poreikių. Pasirodęs pačioje 2002-ųjų pabaigoje, pagal legendinę Nobelio premijos laureato Samuelio Becketto pjesę sukurtas darbas nebuvo atsitiktinumas šio teatro repertuare. Gimęs nebaigtose remontuoti teatro patalpose spektaklis ne tik perteikė teatro žmonių nuotaikas ir lūkesčius, bet ir buvo tarsi išaugęs iš tos skurdžios, paslaptimis apipintos skliautuotos erdvės. Dar repetuodamas režisierius primygtinai prašė tai vadinti ne spektakliu, o „teatriniu vakaru“. Šį neužbaigto, konkrečios interpretacijos neperšančio sceninio kūrinio įspūdį pavyko išsaugoti ir išleidus premjerą 2006 m. Režisierius kartu su kūrybine grupe ir vos penkiais aktoriais žiūrovus panardina į labai tirštą ir įtaigią atmosferą kviesdami įsitraukti į gurmanišką sceninį žaidimą, tapti teatro gimimo liudininkais. Spektaklyje, pilname žaismės, improvizacijos, juoko, bet kartu ir keisto „sapniškumo“, viešpatauja ne režisierius, bet aktoriai. Improvizacijos virtuozo Andriaus Žebrausko ir jam nė kiek nenusileidžiančio Arvydo Dapšio, atrodytų, neišsemiamos vaidybos galimybės prikausto publikos dėmesį ir verčia išgyventi visą pluoštą įvairiausių emocijų.